Behind the Poster: The “Mail Art” Movement

2022 m. rugsėjo 10 d., Leopoldo parko dieną, Europos istorijos namai rengė ekskursijas, susijusias su laikinąja paroda „Kai prabyla sienos“, kurių gidais tapo meno kūrinių autoriai iš Ukrainos, Rumunijos ir Slovėnijos. Jūsų dėmesiui – istorijos, slypinčios anapus plakatų.

Iosif Király: vizualinio meno kūrėjas, architektas ir pedagogas (Bukareštas, Rumunija)

Pašto meno šalininkai šį judėjimą laiko demokratiškiausia meno forma, nes, pasak kai kurių iš jų, jo pamatas – pati demokratiškiausia institucija, t. y. pašto tarnyba. Pradedant nuo paprastos aksiomos – kad pašto menininku gali tapti kiekvienas, galintis naudotis paštu, – visos akcijos, kurių imasi tinklas, vadovaujasi tam tikromis nelaužomomis taisyklėmis: jokios cenzūros, viskas, kas pateikiama, yra eksponuojama, o tai, kas išsiunčiama, nebegrąžinama. Tačiau kiekvienas dalyvis gauna vieną publikaciją arba akcijos dalyvių sąrašą (jų vardus, pavardes ir adresus) bei gali pasirinkti naujus bendraautorius arba atkreipti dėmesį į tuos, kurie norėtų su jais susisiekti dėl būsimų projektų. Be to, pašto meno kūriniai ar archyvai nėra skirti komerciniam naudojimui.

Šiuolaikinio meno pasaulyje, prieš meno objektui išlaikant laiko egzaminą, jį turi įvertinti kritikai, kuratoriai, galerininkai ir kolekcininkai, o pašto meno pasaulyje meno objektą vertina tik pašto tarnybos darbuotojai. Tai M. Duchampo mestas iššūkis, kurį pasauliui pristatė judėjimo „Fluxus“ atstovas Ray‘us Johnsonas ir jo tinklas „The New York Correspondence School“.

Šio tinklo veikla ėmė kristalizuotis dar praeito amžiaus 7-ajame, o piką pasiekė 9-ajame dešimtmetyje. Maždaug tada jo principus praktiškai pradėjo taikyti ir kai kurie – daugiausia mano kartos – rumunų menininkai. Pagal pašto meno supratimą didžiausias dėmesys tenka komunikacijai, laisviems meninių idėjų mainams, kultūrinių ribų peržengimui, laisvei bei socialinių tabu kvestionavimui. Kitaip tariant, viskam, kol labiausiai bijojo Rumunijos komunistinis režimas (ir ko bijo totalitariniai režimai apskritai).

Būtent dėl to pašto meno tinklo dalyvių veikla pateko į sekimo ir cenzūros akiratį. 9-ajam dešimtmečiui einant į pabaigą, ji jau buvo beveik užgniaužta. Niekada nebūdavau tikras nei dėl to, kad mano laiškai pasieks adresatą, nei dėl to, kad visi man išsiųsti laiškai tikrai pasieks mane.

Šiandien 9-ąjį dešimtmetį prisimenu be malonumo, tačiau pašto meno nuotykis tapo žyma, kuri man atrodo vis reikšmingesnė ir, nors laiko požiūriu ji tolsta, man ji tampa vis artimesnė.

Laiško nuotrauka: Radu Igaszago (g. 1953 m. Rumunijoje) pašto menas