Back to top

Nuo Bagdado iki Briuselio: ilgas kelias iki tampant Europos istorijos namų komandos nariu

Europos istorijos namų lankytojus pasitinka labai išskirtinė tarptautinė parodos darbuotojų komanda. Ją sudaro 34 tautybių atstovai, kalbantys 27 skirtingomis kalbomis (neįtikėtina, tačiau vienas iš jų kalba net septyniomis kalbomis)! Siūlome pasakojimą apie naujausio mūsų komandos nario Abbaso gyvenimo kelią.

Gimiau ir užaugau Irako sostinėje Bagdade. Tenykštėje kolegijoje studijavau anglų kalbą ir menus. 2011-aisiais įsidarbinau JAV kariuomenės vertėju. Tų metų liepą persikėliau į Ankarą Turkijoje. Ten tapau vertimų bendrovės, kuri užsiėmė ir vizų prašymais, darbuotoju. Po penkerių metų kreipiausi dėl prieglobsčio Turkijoje, tačiau mano prašymas buvo įšaldytas. Galiausiai 2016-aisiais persikėliau į Belgiją, čia gavau nuolatinio gyventojo statusą ir ėmiau ieškotis darbo.

Jei atvirai, ieškojau bet kokio darbo, kuriame pagrindinė darbo kalba būtų anglų. Pradėjau mokytis prancūzų kalbos Viešajame socialinės paramos centre, o į mokymosi programą buvo įtrauktas mūsų grupės apsilankymas Parlamentariume. Išgirdau, kad su lankytojais kalbamasi angliškai, ir pamaniau, kad galbūt galėčiau čia dirbti. Apie tai prasitariau savo mokytojai Élodie, kuri kreipėsi į priimamąjį ir padėjo man gauti aptarnaujančiojo personalo tarnybos e. pašto adresą.

Dėl darbo kreipiausi iš karto. Nusiunčiau savo prašymą, gyvenimo aprašymą ir 15 JAV kariuomenės rekomendacijų. Sudalyvavau poroje pokalbių ir buvau pakviestas prisijungti prie Europos istorijos namų komandos.

Labai patariu apsilankyti muziejuje, ypač ne europiečiams – sužinosite daugybę dalykų, apie kuriuos nesimokėte mokykloje. Pavyzdžiui, parodos dalies „Europa griuvėsiuose“ vaizdinė medžiaga mane nepaprastai sukrėtė. Nors matome mirtį, destrukciją ir badaujančius žmones, atrodo, kad diktatoriams – Stalinui, Hitleriui – už jų darbus negresia jokios bausmės.

Taigi be galo džiaugiuosi galimybe pradėti karjerą Briuselio muziejų sektoriuje ir tikiuosi, kad ji bus ilga. Labai norėčiau tik vieno – kad kuo greičiau atvyktų mano šeima. Turi dvi dukras, Retaj ir Laylą, kurių nemačiau nuo 2016 m. lapkričio.