COVID tampa istorija
Platforma visos Europos muziejams
Europos istorijos namai inicijavo projektą, kurį įgyvendinant renkami liudijimai apie tai, kaip Europa gyveno per pandemiją. Projekto darbinis pavadinimas – „Liudijimai apie COVID“. Kol kas pagrindinis dėmesys juo skiriamas solidarumo, vilties ir bendruomenės telkimo reiškiniams. Kitas etapas apims keitimąsi patirtimi, kurią skirtingi muziejai įgijo įvairiais būdais rinkdami medžiagą, ir šios veiklos rezultatais. Visa tai kartu padės atskleisti įgytą bendrą patirtį žemyno auditorijai, ją aptarti ir palyginti.
Karališkasis Alberto memorialinis muziejus (JK). Karantino legendos I
Jackas Hopkinsas
Šiaurės Devone gyvenančiam Jackui – 5-eri. Per karantiną jis nuėjo 50 km, kad surinktų pinigų ir padėtų Nacionalinei sveikatos tarnybai. Iš viso berniukui pavyko surinkti 1 550 svarų. Dukart per savaitę jis nueidavo po 5 km, ir, nors nebuvo lengva, jis prisimindavo, kad, norint sustabdyti viruso plitimą, reikalingi gydytojai ir slaugytojos. Jacką nominavo Katie Roberts.
Mahi Ahmedas
Mahi Ahmedas yra Ekseterio įtraukios bendruomeninio intereso įmonės Pagalbos susidūrus su sunkumais dėl koronaviruso projekto įkūrėjas. Neišvengiamai artinantis karantinui, Mahi ėmėsi plano, kad pažeidžiami viso miesto gyventojai gautų skanaus ir sveiko maisto. Per keletą dienų atsiliepus savanorių komandai, susikūrė mūsų šauni koordinatorių, užsakymų priėmėjų, pirkėjų ir virėjų bei išvežiotojų grupė. Mahi entuziazmas buvo užkrečiamas, tad visa mūsų komanda jautėsi motyvuota ir kupina energijos. Pagalbą gavo daugiau nei 1 000 žmonių, kurie – Mahi vizijos ir energijos dėka – gavo paruošto maisto ir (arba) maisto davinių. Mahi pasakytų, kad nominuoti reikėtų kiekvieną grupės narį, tačiau mūsų karantino legenda yra jis. Mahi nominavo Alanas Quickas.
Miesto bendruomenės patika
Miesto bendruomenės patika yra pirmaujanti Ekseterio sveikatos ir gerovės labdaros organizacija, kurios darbas grindžiamas partneryste su Ekseterio miesto futbolo klubu. Organizacija rūpinasi įvairiausia veikla, skirta visų amžiaus grupių žmonėms, kurią įgyvendinant ypatingas dėmesys skiriamas sveikatai, švietimui, gerovei ir fiziniam aktyvumui. Kilus COVID-19 krizei, ši organizacija savo dėmesį sutelkė į pagalbos paslaugų rėmimą Ekseteryje ir Rytų Devone. Visą gegužę ji vykdė prašymus pristatyti maisto produktų ir vaistų pažeidžiamiausiems bendruomenės nariams, o dabar padeda besisaugantiems ir pažeidžiamiems žmonėms. Jamie Vittlesą, Andy O’Doherty ir visą Miesto bendruomenės patikos komandą nominavo miesto tarybos pirmininkas Peteris Hollandas.
Marilyn Laws
Nuo kovo pabaigos Marilyn Laws altruistiškai surinko daugiau nei 1 000 svarų Pietvakarių vaikų ligoninei ir taip padėjo bendruomenei neprarasti saugumo jausmo. Pasiraususi tarp savo siuvimo reikmenų, ji ne tik pasiuvo daugybę bendruomenei skirtų kaukių, bet ir surinko pinigų organizacijai, kurioje paskutiniąsias savo dienas per karantiną praleidžia nepagydomai sergantys vaikai. Žmonių dosnumas buvo beribis ne tik todėl, kad jie noriai aukojo, bet ir todėl, kad jie padėjo Marilyn išdalinti kaukes. Marilyn misija tęsiasi! Marilyn nominavo Simonas Tootelis.
Paulas Moulandas
Paulas Moulandas, grupė „Freemoovement“ ir jos savanoriai dviračiais bei priekabomis pristato karštą maistą benamiams, vaistus, Ekseterio bibliotekos knygas, maisto siuntas ir svarbiausias prekes finansiškai ir emociškai nukentėjusiems žmonėms. Jie yra užmezgę partnerystes su daugybe bendruomeninių organizacijų: religinėmis grupėmis, savanorių grupe „St Thomas Food Fight“ bei centru „St Thomas Medical Centre“, ir tai tik keletas jų. Be to, Paulas savo iniciatyva rengė internetinius su COVID-19 susijusios skubios pagalbos susitikimus, kad padėtų mieste veikiantiems globos namams „St Thomas“, „Alphington“ ir „Exwick“. Jie nepaprastai padėjo Ekseterio miestui. Nominavo Chloe Pooley.
Karališkasis Alberto memorialinis muziejus (JK). Karantino legendos II
Ekseterio YMCA pagalbinis personalas: Peteris Hallas
Ekseterio Jaunųjų krikščionių asociacijos (YMCA) pagalbinis darbuotojas Peteris Hallas yra mūsų karantino legenda. 31-am prieglaudoje gyvenančiam jaunuoliui netekus galimybės bendrauti, užsiimti kasdiene veikla ir palaikyti ryšio su bendruomene, Peteris netausodamas savęs skubėdavo jiems į pagalbą. Kad padėtų jauniems žmonėms, Peteris padarė daugiau, nei galima įsivaizduoti: lankydamasis pastate, jis nuramindavo tuos, kuriuos baugino nežinia, bendraudavo laikydamasis atstumo ir stengdavosi juos visus nuraminti, kad jie ne vieni.
Ekseterio YMCA pagalbinis personalas: Lydia Brown
Kovo 23 d. įvedus karantiną, Ekseterio Jaunųjų krikščionių asociacijos (YMCA) pagalbinė darbuotoja Lydia Brown ištisomis savaitėmis po 24 valandas nesitraukdavo nuo telefono: netausodama savęs ji guosdavo jaunuolius, kuriems nebuvo lengva susidoroti su karantino poveikiu jų psichikos sveikatai. Vieną prieglaudos gyventoją Lydia lydėjo į ligoninę, dėl kitų ji po keletą valandų atstovėdavo eilę vaistų receptams gauti. Daugeliui tiesiog norėdavosi paplepėti telefonu ir dieną, ir naktį: jie žinojo, kad Lydia visada atsilieps. Mums visiems Lydia yra Ekseterio YMCA karantino legenda.
Ekseterio YMCA pagalbinis personalas: Sarah Griffiths
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, Sarah Griffiths pati viena palaikydavo nepriekaištingą švarą Ekseterio Jaunųjų krikščionių asociacijos (YMCA) prieglaudoje, kad visi jos gyventojai jaustųsi saugūs. Rizikuodama savo pačios sveikata, ji padarė daugiau, nei galima įsivaizduoti, kad virusas neturėtų sąlygų plisti. Sarah, kuri be perstojo dezinfekavo bendrų patalpų durų rankenas ir darė viską, kad vonios ir tualeto patalpos būtų švarios bei apsaugotos nuo užkrato, tapo nesavanaudės drąsos ir gerumo visiems jaunuoliams įsikūnijimu. Mums visiems Sarah yra Ekseterio YMCA karantino legenda.
Davidas Spiceris
Mano ypač artimas bičiulis Davidas Spiceris yra karantino legenda: 50 pirmųjų karantino dienų savo gausiai sekėjų publikai jis kasdien grodavo populiarių muzikos hitų interpretacijas, o klausytojams tekdavo atspėti tikruosius jų autorius. Labai greitai šis žaidimas tapo nepaprastai svarbiu mums, visiems jo bičiuliams ir šeimos nariams, nes taip atsirado, ko laukti ir apie ką paplepėti internetu. Išties labai sunkiu metu, kai žmonės buvo persigandę ir įkalinti namuose, ši pramoga priversdavo nusišypsoti ne vieną. Davido komentarai, juokeliai ir muzikiniai įgūdžiai buvo tapę dienos įvykiu bei padėjo gerokai lengviau išgyventi karantiną. Davidą nominavo Daxas Oliveris.
Sammy Hartsteinas
16-metis Sammy yra nuolatinis Bakfastlio pagalbos grupės, padedančios pristatyti maisto siuntas maisto bankui, savanoris. „Apsiginklavęs“ veido kauke ir pirštinėmis, jis – neretai kepinant saulei – išnešiodavo sunkias maisto produktų dėžes žmonėms, kuriems reikėjo pagalbos. Kad padėtų įveikti karantino nuobodulį besisaugantiems žmonėms, Sammy atveždavo ne tik maisto, bet ir knygų. Visą šį darbą jis dirbo sykiu išgyvendamas savo močiutės netektį, karantino vienatvę ir netikrumą dėl vidurinės mokyklos baigimo atestato. Sammy nominavo Helen Hartstein.
Airijos lino centras & Lisberno muziejus. „COVID-19 ir aš“
Lisberno ir Kaslrėjaus miesto tarybos darbuotojai ir jos pirmininkas šalia Nacionalinės sveikatos tarnybai skirtos gėlių klombos
Nacionalinės sveikatos tarnybai skirtą gėlių klombą Lisberno ir Kaslrėjaus miesto tarybos darbuotojai pasodino istoriniame XVII a. Lisberno pilies parke.
Lisberno miesto centre uždaryta parduotuvė, 2020 m. kovas
Dėl 2020 m. kovą paskelbto nacionalinio masto karantino parduotuvėms buvo nurodyta nutraukti veiklą. Daug žmonių nepaprastai nerimavo dėl pandemijos, todėl parduotuvių savininkai uždarytų įstaigų languose neretai palikdavo padrąsinimo žodžius. Vienas tokių yra ir šis: „rūpinkitės savimi ir likite saugūs“. Lisberno turkų kirpykla veikia Lisberno Turgaus aikštėje.
Lininė vaikiška veido kaukė
Linas yra tvirtas ir lengvas. Dėvint šios medžiagos gaminius lengva dirbti, be to, jis atsparus drėgmei. Tai vienas geriausių audinių veido kaukėms ar apsaugos priemonėms gaminti. Siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos plitimą, Šiaurės Airijoje uždarose viešose vietose buvo privaloma naudoti veidą saugančias priemones.
Alkoholinis rankų dezinfekantas
Pirmosiomis pandemijos dienomis alkoholinio rankų dezinfekanto paklausa buvo didžiulė. Nemažai stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojų liovėsi gaminę gėrimus ir ėmė prekiauti savo vardo rankų želėmis. Gamykla „Shortcross Gin“, įsikūrusi už Krosgaro, Dauno srityje, savo produkcija prekiavo internetu.
MAS & „FelixArchief“ (Antverpenas, Belgija). Koronaarchyvai
Antverpeno kalėjimo transparantai
Begijnenstraat gatvėje veikiančio kalėjimo darbuotojai ir kaliniai pagamino keturis transparantus. Tai jų solidarumo ir atjautos žinutė – sveikatos palinkėjimas visiems.
2020 m. kovo 15 d. – gegužės 16 d.
Kolekcija: MAS, inv. nr. MAS.0328.002
Miesto sporto takas
Sporto klubai „Beerschot Atletiek“ ir „Buurtsport Kiel en Hoboken“ sukūrė sporto taką, nusidriekusį per visą Kylio rajoną. Čia siūlomi pratimai, kuriuos galima nesunkiai atlikti įvairiose viešosiose vietose naudojantis suoliukais, laiptais ir t. t.
2020 m. balandžio 20 d.
Pasivaikščiojimas Meiru
Pasibaigus karantinui, veiklą atnaujino komercinėje Meiro gatvėje veikiančios parduotuvės. Mažmenininkai ėmėsi pačių įvairiausių saugos priemonių. Savivaldybė ėmė taikyti gatvių žymėjimus, kad būtų galima valdyti minią ir užtikrinti saugaus atstumo laikymąsi.
2020 m. kovo 31 d.
Kolekcija: „FelixArchief“, inv. nr. 2876#82
Iftaras ant ratų
Per šį ramadaną galimybės susirinkti iftarui – bendrai vakarienei po saulėlydžio – nebuvo. Todėl kai kurios mečetės, pvz., „El Fath“, iftaro maistą dviračių priekabomis išvežiojo tiems, kurie gyvena vieniši arba sunkiai verčiasi.
2020 m. balandžio 12 d. – gegužės 13 d.
Kolekcija: „FelixArchief“, inv. nr. 2920#6
Orkestro „‘t Akkoord“ muzika priešais rezidenciją „De Fontein“
Kadangi senjorai tapo pažeidžiamiausia koronavirusui visuomenės grupe, nemažai daliai slaugos centrų ir aptarnaujamų butų gyventojų teko likti namie. Orkestro „’t Akkoord“ koncertas, per apstumą surengtas priešais rezidenciją „De Fontein“, jiems tapo puikia muzikine pramoga.
2020 m. gegužės 10 d.
Kolekcija: „FelixArchief“, inv. nr. 2893#2
Lietuvos nacionalinis muziejus (Lietuva). „Kieno lūpomis COVID-19 istorija bus pasakojama tolimosios ateities muziejuje?“
Kompozitorės Zitos Bružaitės kūrinys „Nerimas“
Kovo 16 d. paskelbus karantiną, kompozitorė Zita Bružaitė ėmėsi savo naujojo kūrinio „Nerimas“. Kasdien šiam darbui ji skirdavo bent pusvalandį. Partitūros rankraštyje, kurį muziejui padovanojo Z. Bružaitė, įmažintos įvairios nuotaikos ir būsenos, kurias kiekvieną karantino dieną išgyveno ši menininkė.
Marškinėliai
Leisdama laiką namie, visą dėmesį Gintautė skyrė savo didžiausiam pomėgiui – siuvinėjimui. „Instagram‘e“ paklausiusi draugų, ką jiems reiškė ši padėtis, savo senus marškinėlius ji išsiuvinėjo motyvais, perteikiančiais trisdešimt tris skirtingas karantino istorijas. Šios istorijos įamžina įvairias simbolines idėjas, nostalgiškus prisiminimus ir tokius žemiškus dalykus, kaip tualetinis popierius ir respiratoriai. Sekėjui paprašius išsiuvinėti ką nors magiško, ji šį prašymą interpretavo koronaviruso stiklainyje vaizdu. Marškinėlius muziejui padovanojo Gintautė Riabovaitė.
Sakurų žydėjimas per internetą
Pavasaris – tai metas, kai vilniečiai ima plūsti į sakurų sodą pasigrožėti pražydusiais medžiais. Tačiau, siekdama apsaugoti žmones ir apriboti neišvengiamą būriavimąsi, šį pavasarį Vilniaus savivaldybė, bendradarbiaudama su telekomunikacijų bendrove „Telia“, sode įrengė vaizdo kameras ir suorganizavo tiesioginę sakurų žydėjimo transliaciją internetu. Šį aiškinamąjį ženklą muziejui padovanojo Vilniaus savivaldybė.
Bilietas iš Balio
2020 m. kovą netikėtai užsidarius daugumos šalių sienoms, keliautojai susidūrė su didžiuliais sunkumais. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ėmėsi organizuoti repatriacijos skrydžius iš šalių, kuriose įstrigo daugiausia registruotų šalies piliečių. Paskutinis skrydis iš Balio salos buvo rengiamas kovo 28–29 d. Savo bilietus muziejui padovanojo juo pasinaudojusi ir taip namo sugrįžusi Ugnė Karaliūnaitė.
Veido skydelio šablonas
Žaibiškai užklupus ir išplitus šiai virusinei infekcijai, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos susidūrė su apsaugos priemonių stygiumi, o jų įsigyti buvo faktiškai neįmanoma. Reaguodama į šią padėtį, Robotikos mokykla sukūrė 3D kaukės spaudinio šabloną, kuriuo pasinaudojusios įmonės ir asmenys per labai trumpą laiką atspausdino daugiau nei 50 tūkstančių veido skydelių sveikatos sektoriaus darbuotojams. Šį šabloną muziejui padovanojo Paulius Briedis (VšĮ „Robotikos mokykla“).
Pašto ir telekomunikacijų muziejaus fondas (Berlynas, Vokietija). „COVID komunikacijos“
„Žiurkėno lauknešėlis“
Įsisiūbavus koronaviruso pandemijai, kai žmonės nebegalėjo lankytis vieni pas kitus, šis „žiurkėno lauknešėlis“ buvo atsiųstas kaip alternatyvi gimtadienio dovana. Lauknešėlį sudarė du tualetinio popieriaus ritinėliai, maišas makaronų ir keletas skardinių konservų: visa tai ypač pravertė pradėjus taikyti pirmąsias kovos su koronavirusu priemones Vokietijoje. Daugelis šių produktų buvo išnykę iš parduotuvių lentynų. Siuntėjas – bendrovė „Žiurkėnas“ iš Žiurkėnų gatvės Žiurkėniškėse.
Ambergas, 2020 m. balandžio 18 d.
Padėkos laiškas paštininkams
Bendrovė „Vokietijos paštas“ gavo šį savadarbį atviruką, kuriame dėkojama visiems jos pašto išnešiotojams: per koronaviruso pandemiją išaugus laiškų ir siuntų kiekiui, jiems tekdavo pakelti ypač didelį stresą. Dėl kovos su koronavirusu priemonių vis daugiau namų ūkių ėmė užsisakinėti namo pristatomas prekes. Nuo tada užsakymų pristatymas neretai būdavo bekontaktis. Šis atvirukas, kaip ir vakariniai plojimai sveikatos priežiūros specialistams, gali būti laikomas solidarumo su paštininkais gestu ir ženklu. Ant atviruko matosi spaudas, kuriame pavaizduotas sniego rutulys su Kelno katedra.
Kelnas, 2020 m. kovo 30 d.
Neeilinio meto dienoraštis
Šioje menininko Hasso von Henningeso publikuotoje knygoje paskelbti 20-ies autorių tekstai, kuriuose įamžintos jų kasdienės patirtys ir rutina bei koronaviruso pandemijos laikotarpio nuo kovo iki balandžio įspūdžiai. Šių savaičių eigą savaip pakreipė kovos su koronavirusu priemonės ir saviizoliacija. Dalis tekstų autorių minčių užrašytos ranka, dalis – skaitmeniniu būdu. 260 puslapių apimties knyga buvo išleista 32 kopijų tiražu.
Niurnbergas, 2020 m. kovo–balandžio mėn.
Koronaviruso laikų atvirukai
Menininkė Susanne Schattmann ėmėsi akcijos paštu: savo šeimai ir draugams ji išsiuntė senus atvirukus, padengtus akrilo dažais, ir paprašė juose ką nors pavaizduoti bei atsiųsti jai atgal. Į šį prašymą atsiliepė daugiau nei 50 paties įvairiausio amžiaus žmonių. Atvirukų motyvai ir technikos taip pat yra pačios įvairiausios: nuo akvarelės ir fotografijos iki ekspresyvių ir ikoniškų vaizdų. Kai kurie atvirukai perėjo per ne vienas rankas ir buvo interpretuoti keleto autorių, o vieną jų papuošė ir autorinė daina.
Niurnbergas, 2020 n. kovo–birželio mėn.
Savadarbės naudojimosi „Skype‘u“ ir „iPad‘u“ instrukcijos senjorams
Koronaviruso pandemija labai paskatino skaitmeninimą. Apribojus kontaktus, didelė dalis bendravimo persikėlė į skaitmeninius kanalus. Todėl C. Rauchas įteikė „iPad‘ą“ savo 80-mečiams tėvams, kad galėtų su jais bendrauti akis į akį. Kadangi šie garbaus amžiaus senjorai neturi jokios naudojimosi kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ar internetu patirties, jis sukūrė nuoseklias naudojimosi instrukcijas, kurias kartu su įtaisu jiems išsiuntė paštu. Instrukcijose paaiškinama, kaip naudotis juo ir programos „Skype“ momentinėmis žinutėmis.
Dortmundas, 2020 m. kovo 22 d.
Oldamo galerija (Jungtinė Karalystė). „Oldamo karantino muziejus“
Tandle Hills
Iš sausakimšų parkų, žaidimų vietų ir vaikams skirtų klubų į atvirus laukus, aukštą žolę, dangų ir erdvę... Tandle Hills gamtos parkas yra ir liks mūsų prieglobsčio vieta. Vaikams reikia laisvos beribės erdvės, laiko ir galimybės žaisti nevaržomiems namų, suaugusiųjų ir juos supančio pasaulio taisyklių. Būtent tai mus ir gelbėjo kritiniais momentais.
Vaikų palatos slaugytojos su išpuoštais skydeliais
„Oldamo karantino muziejus“ yra skaitmeninis projektas, kurį įgyvendinant renkami vietos gyvenimą per COVID-19 pandemiją įamžinantys kadrai. Projekto sumanytojai paprašė vietos bendruomenės padėti užfiksuoti ir patyrinėti šį laikotarpį, kad skaitmenine laiko kapsule būtų galima pasidalinti su Oldamo ateities kartomis.
Socializavimasis ribojant socialinius kontaktus
Šiuo metu esame gavę virš 300 nuotraukų ir rašytinių liudijimų, kuriuos atsiuntė 80 žmonių. Taip pradėjome kaupti unikalų archyvą, kuriuo naudodamasi galerija galės papasakoti ateities kartoms, kaip per pasaulinę pandemiją čia gyveno žmonės.
Lichtenšteino nacionalinis muziejus (Lichtenšteinas). „COVID-19 kasdienybė“
Įspūdžiai iš Rugelio: skelbimai
Rugelio savivaldybės paštas.
Kairėje – informacija apie tai, kad nuo 2020 m. balandžio 20 d. paštas dirbs nustatytomis valandomis. Iki tol jis buvo uždarytas.
Dešinėje – perspėjimas ir prašymas laikytis atstumo bei, jei įmanoma, atsiskaityti ne grynaisiais pinigais.
„Historic England“ (Jungtinė Karalystė). #KarantinoVaizdai
Jenny Mclean prisimena Nidiyą
Sodai „Boundary Way Allotments“ yra už poros šimtų jardų nuo mano namų. Vakar ten susitikau jamaikietį Tony Mcleaną, ir mudu pradėjome kalbėtis apie šį projektą. Jis papasakojo, kad kaip tik tuo metu jo žmona Jenny buvo savo geriausios draugės Nidiyos, mirusios nuo COVID-19, laidotuvėse. Kai šįryt su ja kalbėjausi, ji mielai sutiko ateiti į sodus pabendrauti, nes buvimas ten ją labai nuramina. Dalyvaudama savo geriausios draugės laidotuvėse ir prisimindama 33 metus trukusią draugystę su Nidiya, ji jautė kone fizinį pykinimą. Kaip matyti, Vulverhamptono mieste nuo ligos labiausiai nukenčia juodaodžiai ir azijiečiai.
Plojimai Nacionalinei sveikatos tarnybai
Royus Mehta, vienas iš 10-ies projekte dalyvavusių menininkų, šią nuotrauką įtraukė į kolekcijos nuotraukų, darytų Londono priemiesčiuose, dešimtuką. Savo apsisprendimą jis komentavo taip: „Aš pasirinkau Shuvaseesho Daso nuotrauką „Londono plojimai Nacionalinei sveikatos tarnybai“. Turėjau ir kitų favoričių, tačiau ši apibendrina tai, ką karantino metu išgyveno daugybė žmonių. Kadre matome poros gyvenimo kontekstą, o plojimai balkone gali reikšti tik viena – dabartinį palaikymą Nacionalinei sveikatos tarnybai. Visa tai ir nelinksmos jų veido išraiškos – štai kodėl tai išties stipri nuotrauka.“
Šėliojimas laikantis saugaus atstumo
Galinės gatvės pramogos šiltą pavasario dieną. Dvi draugės dūksta, kol permirksta iki paskutinio siūlo, o kibiruose nebelieka nė lašo vandens. Nekaltas jų kikenimas ir protesto šūksniai primena buvusias ir būsimas dienas.
Juliette, Juliette (gatvės garsai)
Pavasariui atnešus šviesesnį, šiltesnį orą, vienas maloniausių savo atokvėpio akimirkų praleisdavau ilsėdamasi sode. Karantinas, kurį lydėjo staigus simptomų paūmėjimas, reiškė, kad ši mažytė brangi lauko erdvė eilinį kartą tapo mano įprasta užuovėja. Tai vieta, kurioje mano pasaulis – ir vėl tik vėjo dvelksmas, skambus paukščių čiulbesys, žaidžiančių vaikų krykštavimas arba pavasario saulės užmerktos mano akys. Būti šioje atokvėpio saloje žinant, kad gyvename taip arti vieni kitų, yra tikras stebuklas.
„Musée de la Vie wallonne“ (Belgija). „Sveikatos krizės iliustracijos“
Apsauginė kaukė
Šią kaukę susidūrus su COVID-19 sukelta sveikatos krize pagamino Alleure kurianti skrybėlių dizainerė Isabelle Mathieu. Jos kūrinys buvo sumanytas taip, kad būtų galima bendrauti su kurčiais ir neprigirdinčiais asmenimis arba nebyliais. Įgyvendinant projektą buvo bendradarbiaujama su ateljė „Relab de Liège“, kuri pasirūpino lazeriniu medžiagų sukirpimu, kad medžiagos kraštai prie skydelio nenusidėvėtų.
„Perth Museum & Art Gallery“ (Škotija). „Vietos įspūdžiai apie COVID“
Dingusios riedlentės
Kai 2020 m. kovo pabaigoje Jungtinėje Karalystėje buvo paskelbtas karantinas, gyvenimas beveik visiškai sustojo. Nebeliko ir įprastų pramogų. Nuotraukoje – tuščia riedlenčių aikštelė Škotijos Perto miesto South Inch parke.
Grafičiai valdo, OK?
Prasidėjus maždaug antrajam karantino mėnesiui, įprastą užuojautą papildė naujo pobūdžio reakcija – provokatyvus protestas. Šis grafitis buvo sukurtas po Škotijos Perto miesto Inveralmondo rajone esančiu tiltu, kuriuo per Almondo upę eina A9 kelias.
Karantino piešiniai kreida
Per karantiną vaikams teko prisiminti senesnius žaidimų arčiau namų būdus. Tokie kreida išmarginti šaligatviai ir žaidimų brėžiniai buvo pastebėti ne vienoje vietoje, šiuo atveju – Škotijos miesto Perto centre.
Spalvoti akmenukai
Karantinui einant į pabaigą, vaikai šalia mokyklų ėmė palikti išpieštus akmenukus – solidarumo ir užuojautos ženklą.
Čia matome dalį vadinamojo šeimos karantino vikšro šalia Škotijos Perto miesto Moncrieffe pradinės mokyklos.
Vengrijos etnografijos muziejus (Vengrija). „Virtuali kaukių paroda“
Iš Budapešto
Žmonėms pradėjus šluoti parduotuves ir kaupti atsargas, man irgi kilo mintis pasirūpinti derama apsauga – žinoma, savitu ir išskirtiniu būdu. Pasirinkau viduramžių maro daktaro kaukės pavyzdį. Buvau įsitikinęs, kad, jei tai padėdavo viduramžiais, tai padės ir dabar. Kaukę gavau pačiu laiku, balandį. Dėvėdamas ją visą savaitę ėjau apsipirkti, vaikščiojau gatvėmis ir važinėjau viešuoju transportu. Kad ir kur būdavau, kalbos nuščiūdavo, o žmonės aplinkui pašiurpdavo. Man iki šiol tebeskambina profesionalūs fotografai ir prašo nusifotografuoti gatvėje. Ar pandemija, ar ne, žmonės niekada neturėtų pamiršti humoro jausmo, net jeigu jis ir niūrokas.
Iš Mošonmadjarovaro
Viskas prasidėjo kovo 13-osios vakarą, kai buvo paskelbta, kad nuo kito pirmadienio nebegalėsime eiti į mokyklą. Mums visiems atrodė, kad tai truks savaitę kitą... Paaiškėjo, kad klydome.
Šios kaukės pagamintos iš lino. Spalvotos – vaikams, o trisluoksnės baltos – visiems kitiems. Tikiuosi, kad netrukus viskas grįš į įprastas vėžias. Jau dabar padėtis gerėja: mes galime dalyvauti vasaros stovyklose, kur mane ir vėl supa draugai!
Iš Mezėkevešdo
Kaukę mano vestuvėms pasiuvo vietos siuvėja. Pritrūkus laiko, ji liko neišsiuvinėta. Mūsų šeima kilusi iš matyó bendruomenės, taigi jau kelių kartų moterys nuostabiai siuvinėja drabužius ir puošmenas.
Kovo 21 d. Mezėkevešde įvykus vestuvėms, mano mergina Beáta Görzsöny tapo mano žmona Beáta Kiss :) Dėl taikytų saugumo priemonių tą dieną dalyvavo tik keletas svečių. Viena vertus, keista patirtis, kita vertus, neįkainojamas prisiminimas.
Iš Debreceno
Vietos naujienose ir internete perskaitėme, kad valdžia kreipėsi į piliečius su prašymu padėti siūti kaukes namuose. E. paštu nusiuntėme prašymą mus užregistruoti ir gavome teigiamą vieno iš Debreceno bendruomenės centrų atsakymą. Jie atvežė visas medžiagas, gumyčių ir kaukės šabloną. Paskui viskas ėjosi kaip per sviestą. Vyras braižė, sūnus (kuris dirba mažesniu pajėgumu) sukirpo, o aš susiūdavau ir užbaigdavau. Per keletą dienų pasiuvome daugiau nei 150 kaukių. Buvo ir smagu, ir tikrai naudinga!
Nacionalinis antropologijos muziejus (Madridas). „COVID projektai“
Paprašėme lankytojų atsiųsti mums savo nuotraukų su kaukėmis. Šios privalomomis tapusios kaukės pakeitė viešųjų erdvių lankytojo veidą. 2020 m. liepa.
Prasidėjus karantinui, paprašėme žmonių įsivaizduoti, kad jų namai yra muziejus, o mėgstamiausią „eksponatą“ pristatyti vaizdo įraše. Alfonso mums papasakojo, kad su šia skrybėle sieja daugybę prisiminimų apie savo šalį – Meksiką. 2020 m. balandis–gegužė.
Daugiau nei 20 antropologų, bendradarbiavusių su muziejumi karantino laikotarpiu, pateikė tam tikras įžvalgas apie tai, kas vyksta ir kokių pokyčių savo gyvenime žmonės gali tikėtis viskam pasibaigus. Jų straipsnius paskelbėme savo muziejaus interneto svetainėje. Ši nuotrauka panaudota Álvaro Alconada‘os straipsniui „Sustoję apmąstymų laike“ iliustruoti.
Joje matome užrašą „Nelieskite manęs! Aš galiu būti užsikrėtęs!“ 2020 m. gegužė–birželis.
Savaitėmis, kai vengdami COVID ispanai turėjo izoliuotis namuose, jų namų langai buvo vienintelis būdas pamatyti, kas vyksta išorėje – jų gatvėje ar kvartale. Todėl paprašėme jų atsiųsti savo nuotraukų. Šioje nuotraukoje, padarytoje pro Anos langą, matome, kad ir būnant izoliacijoje galima išvysti vaivorykštę. 2020 m. balandis–gegužė.
Savo bendruomenės taip pat paprašėme atsiųsti nuotraukų, kuriose būtų įamžintas sugrįžimas į keletą mėnesių nelankytas vietas. Ángelio atsiųstoje nuotraukoje matome pirmą po ilgos pertraukos apsilankymą bažnyčioje. 2020 m. birželis.
Suomijos nacionalinis muziejus. „Fotokolekcija“
Freska „Superhoitaja“ („Superslaugytoja“) – tai padėka slaugytojams už darbą per koronaviruso pandemiją. Kolektyvo „Molotow Finland“ meninis grafitis, kuriuo reiškiama pagarba sveikatos priežiūros darbuotojams, papuošė pastato sieną Helsinkio Vallila rajono Konepaja kvartale, 2020 m. balandžio 28 d.
Helsinkio vokiečių mokyklos 3B klasės mokiniai per gamtos pažinimo pamoką, surengtą Sinebrychoffo parke, 2020 m. gegužės 26 d. Gegužės viduryje mokykloms atnaujinus veiklą, vienos pamokos buvo rengiamos lauke, kitos – viduje. Antrame plane – mokytoja Anmol Dogar, atsakinga už specialiuosius ugdymo poreikius.
Nepaisydama koronaviruso, organizacija „Hurstin apu“ dalino maistą skurstantiesiems ir sunkiai besiverčiantiems žmonėms Helsinkio Kallio rajone, 2020 m. balandžio 17 d. Dėl būtinybės laikytis saugaus atstumo buvo atsisakyta stoviniavimo eilėje, o maistas buvo dalinamas iš karto, kai žmonės jo ateidavo. Labdaros organizacija visus metus dalina maisto ir drabužių davinius tiems, kuriems reikia pagalbos, bei organizuoja įvairius renginius.
Slovėnijos etnografijos muziejus. „Anekdotai apie koronavirusą“
Prasidėjus koronaviruso pandemijai, mes, Slovėnijos etnografijos muziejaus – socialiai atsakingos įstaigos – darbuotojai, susimąstėme, ką galėtume padaryti šioje situacijoje, o svarbiausia – kaip šiomis aplinkybėmis galėtume padėti žmonėms. Nusprendėme rinkti pradėjusius plisti anekdotus su viltimi, kad žmonės pralinksmės ir nusimes kasdienybės rūpesčius, baimes ir nerimą, susijusį su liga, izoliacija bei vienatve.
Kita vertus, taip pat norėjome visuomenės būseną iliustruoti anekdotais, kurie yra neatsiejama mūsų dvasinės kultūros paveldo dalis. Štai vienas anekdotas: jei spręstume pagal anekdotų skaičių, linksmesnės pandemijos dar nėra buvę. Arba kad anekdotai apie koronavirusą plinta greičiau nei pats virusas.
Per du mėnesius surinkome daugiau nei 1 000 anekdotų. Juos galima pamatyti pagrindinės muziejaus salės vaizdo projekcijoje ir priešais muziejų stovinčiame stende, kuriame kas savaitę paskelbiamas naujas anekdotas. Vasaros muziejų nakties renginiui, vykusiam 2020 m. birželio 20 d., parengėme parodą „Koronski humor“.
Monachano grafystės muziejus (Airijos Respublika). „Mūsų patirties įamžinimas“
Vengrijos etnografijos muziejus. „Karantino eksponatai“
Kaukė, išsiuvinėta našlaitėmis
„Esu didelė siuvinėjimo gerbėja ir puikiai žinau, kiek laiko tai pareikalauja. Didelę laisvalaikio dalį taip pat praleidžiu siuvinėdama. Ši kaukė yra dvisluoksnė ir pasiūta rankomis. Našlaites papuošimui pasirinkau dėl dviejų priežasčių: tai viena pirmųjų pavasarinių gėlių, sužydėjusių kaip tik tuo metu, kai Vengrijoje prasidėjo pandemija. Be to, ji simbolizuoja atgimimą ir viltį kovojant su virusu.“
Technologijos ir kūrybinė išmonė
„Per karantiną abu su vyru dirbome iš namų. Mano kasdienybės ritmas tolygus ir gana intensyvus. Jo darbo krūvis – kaip kada, bet kontrolė griežta, o darbas ekrane retkarčiais tikrinamas. Tačiau padėtis, kai darbotvarkė tuščia, bet žinai, kad namie veiklos netrūksta, gali stipriai erzinti. Buvo rastas sprendimas – mediniai iešmeliai. Kol aš dirbu, neišsijungia ir kitas ekranas.“
Svarbiausias parodos eksponatas
„Nepaprastai mėgstu leisti laiką kurdama papuošimus. Šis kūrinys buvo sumanytas kaip svarbiausia Velykų puošmena. Tuo metu savo šeimos nebuvome matę daugybę savaičių, o kasdienis televizoriaus žiūrėjimas siekiant sužinoti naujausią informaciją apie virusą buvo tapęs įprastu. Esu tikra, kad šiek tiek humoro gali gerokai praskaidrinti mūsų dienas.“
Kaukės su idėja
„Kai tik Vengrijoje prasidėjo pandemija, žmonės puolė šluoti kaukes, todėl aš nusprendžiau pasisiūti savo – atrodė, kad tai vienintelis sprendimas. Pradėjau ieškoti aukščiausios kokybės medvilnės marškinėlių, kurių nugarą galėčiau panaudoti 6-ioms kaukėms.
Ši nuotrauka man reiškia daug, nes Italija – ne tik mano mėgstamiausia šalis, bet ir šalis, kuri su virusu susidūrė pirmoji Europoje. Itališkas posakis dare una mano reiškia ištiesti pagalbos ranką. Ką tik nukirpta šių marškinėlių rankovė – tiesiogine prasme simbolizuoja trūkstamą pagalbą, kurią Italijai turėjo suteikti šalys, iš kurių atvykstantys turistai iš esmės yra pagrindiniai tokių prekių pirkėjai.“
Lyginimo lenta
„Per pastarąsias septyniais savaites ši lyginimo lenta tapo gerokai didesne mūsų kasdienybės dalimi nei buvo dešimt pastarųjų metų.
Jos aukštis reguliuojamas, todėl ji tobulai tinka laikyti kompiuteriui per mano vaiko internetines pianino pamokas: taip mokytoja puikiai mato ne tik jo laikyseną, bet ir pirštus. Vien dėl to vertėjo ją įsigyti.“
Danijos nacionalinis muziejus. „Skaitmeniniai artefaktai apie COVID-19“
Važiuokit namo!
Per Velykas retai gyvenamą vietovę užplūdo žmonės, išsiruošę į žygius po gamtą, nors pagal Danijoje galiojusias taisykles jie turėjo izoliuotis namie. Pasipiktinęs miniomis žmonių, vietos gyventojas pagamino ir šalikelėje pastatė ženklą „Važiuokit namo!“. Tiesa, kaimynai šiam poelgiui toli gražu nepritarė, todėl ženklą jis galiausiai nukėlė.
Vesthimerlando muziejus (Danija). „COVID momentiniai kadrai“
Slaugytoja
Su muziejumi kasdien susisiekia žmonės, kuriems viskas staiga apvirto aukštyn kojomis. Paprastai ortopedinės chirurgijos skyriuje dirbanti slaugytoja Charlotte Høj Opheim-Winje per keletą dienų buvo apmokyta teikti pagalbą koronavirusu užsikrėtusiems pacientams Farsio ligoninėje. Dabar jos istorija taps žinoma ir ateities kartoms.
„Netto“
Prieš pirkėjams užeinant į prekybos centrus ir maisto prekių parduotuves, jie raginami būti dėmesingais vieni kitiems ir darbuotojams bei laikytis atstumo. Parduotuvės žmones informuoja ir apie tai, kad priežasties kaupti atsargas nėra, nes prekės, kaip ir anksčiau, atvežamos kasdien. Ženklai ir įspėjimai – svarbi mūsų muziejaus liudijimų apie šią labai ypatingą situaciją dalis. Vėliau kai kurie iš jų taps muziejaus kolekcijos dalimi. Muziejus taip pat bendradarbiauja su mero komanda, kad gautų sprendimų santraukas ir kitus svarbius savivaldybės dokumentus.
Faktai
Rankų dezinfekantas, plastikinės pirštinės ir ženklai, kaip elgtis prekybos centre, įskaitant informaciją apie maksimalų žmonių skaičių parduotuvėje. Netikėtai – visai kitaip nei anksčiau – apsipirkti tapo rizikingu reikalu. Šiuo metu muziejus stengiasi tai įamžinti: jo akimis, COVID-19 krizė yra unikali galimybė įamžinti istoriją, kurios liudininkai esame mes patys. Muziejus teikia didelę svarbą medžiagai, iliustruojančiai visus einamuosius pokyčius.
La Fonderie. „Intymi izoliacija“
Pirkinių vežimas
Iki pandemijos šis vežimas reiškė apsipirkimą savaitgaliais, iš reikalo, į šoną nustumiant kur kas patrauklesnius užsiėmimus. Vilkdavome jį kaip jungą; žiūrėdavome į jį tik kaip į praktišką naudoti daiktą. Dabar, per karantiną, jis reiškia galimybę išeiti į lauką, prasiblaškyti.
Drabužių džiovykla
Kadangi mano žmona (ta pati, kuri atsiuntė pirkinių vežimo nuotrauką) nuotoliniu būdu dirba mūsų kambaryje, kurį vadiname biuru, man tenka apsiriboti mūsų svetaine, valgomuoju... Tačiau mūsų ankstesniajame gyvenime mūsų biuras buvo pianino kambarys, dainavimo kambarys, kompiuterinė, tapybos studija, o kas 2–3 dienas – džiovykla.
Dabar Pūkis ir aš gyvename mūsų valgomajame / džiovykloje. Guodžiuosi, kad per karantiną lyginimas tapo nebeaktualus (…), tai bent jau netenka gyventi dar ir lyginimo kambaryje.
Išmanusis telefonas
Prasidėjus karantinui, išmanusis telefonas man tapo labai svarbus, nes galiu paskambinti savo šeimai, bičiuliams... Naudodamasi juo bendrauju ir su savo mokytoju.
Savo senąjį telefoną sudaužiau savaitgalį iki karantino, o kitą spėjau nusipirkti pačią paskutinę minutę – trečiadienį, kai visos parduotuvės užsidaro vidurdienį. Parduotuvėje buvau 11 valandą ryto. Koks palengvėjimas!
Rumunijos nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus. „UNARTE karantino meno laboratorija“
Spąstai 2020 / Manęs čia nėra 2020
„Nors mano tėvų namas daug didesnis negu studija Bukarešte, kurioje gyvenau iki karantino, jaučiuosi lyg būčiau viename iš didžiųjų zoologijos sodo narvų, kur gyvūnai gyvena jų natūralią buveinę imituojančiomis sąlygomis, bet vis tiek liūdi laisvės.“
Projektas „Namai yra visur“: išorės nėra, 2020 / Mes jums paskambinsime, 2020
„Deja, dėl šios situacijos vieninteliais namais esu priversta laikyti savo butą. Piešdama kažkiek pabėgu ir persikeliu į įvairias erdves, kurių atmosfera panaši. Nors būsena, kurią perteikiu, yra vienatvė ir nuobodulys, mano nuomone, šis laikotarpis labai naudingas meninio tobulėjimo ir kitomis prasmėmis.“
Saviizoliacijos dienoraštis, fragmentas, 2020
„Serija „Kuri šiandien diena?“ yra trumpas saviizoliacijos dienoraštis, kuriame iliustruojamas mano asmeninis beveik mėnesį trukęs prisitaikymo procesas įsisiūbavus pandemijai. Jis prasidėjo kaip universiteto užduotis, tačiau šiais mėnesiais tapo vienu didžiausią gydomąjį poveikį turinčiu užsiėmimu.
Dienoraštį sudaro dvi dalys: pirmoji atsako į klausimą „Kur aš esu?“ ir daugiausia atspindi psichologinius pokyčius, nulemtus labai pasikeitusios tikrovės gyvenant tarp keturių sienų, kurioje atsidūrėme per vieną naktį. Antrojoje keliamas klausimas „Kur aš norėčiau būti?“ ir nostalgiškai iliustruojami maži, kadaise mums bendri troškimai, šiomis dienomis nuolatos prasibraunantys į mūsų mintis.“