Europos istorijos namai – tai muziejus visiems, nesvarbu, ar esate iš Briuselio, ar Budapešto, iš Gento ar Gdansko. Ryšiai su žmonėmis ir bendruomenėmis arti ir toli – nepaprastai svarbus muziejaus veiklos aspektas. Šito siekiame vykdydami specialius projektus ir internetu palaikydami ryšius įvairių renginių proga bei bendraudami su institucijomis partnerėmis visoje Europoje, taip pat daug dėmesio skirdami ryšiams su įvairiomis grupėmis šalia ir regione.
Kaip pasakoti atliekų istoriją, iš pradžių neperpratus šiandieninės padėties? Kaip kalbėti apie atliekas, nepasikalbėjus su šioje srityje dirbančiais žmonėmis? Kaip rengti parodą apie šiukšles, nepasikonsultavus su tikraisiais ekspertais? Duris mums atvėrė ir savo žiniomis pasidalino bendruomenės, atsakingos už atliekų tvarkymą ir ribojimą Briuselyje.
2020-aisiais Europos istorijos namai ėmėsi laikinosios parodos, kurioje atliekų Europoje problema tyrinėjama iš istorinės perspektyvos...
Kam muziejui imtis šiukšlių temos? Ji tarsi savaime veda į užribį, nes pasakoja apie tai, ko atsikratome, nebenorime matyti. Ir vis dėlto atliekos yra tapusios esmine mūsų dienų problema. Muziejus – tai mokymosi, apmąstymų ir diskusijų erdvė, kurioje laiko tėkmė sujungia daiktus ir istorijas. Taigi tai ideali vieta pasigilinti į šią temą.
Projektas „Viešoji istorija kaip naujas piliečių mokslas apie praeitį“ (angl. Public History as the New Citizen Science of the Past , PHACS) kuria viešosios istorijos ir dalyvaujamuosius modelius praeities interpretavimui. PHACS palengvina akademinės bendruomenės, kultūros įstaigų, grupių, asociacijų ir plačiosios visuomenės ryšius. Jo tikslas – demokratizuoti ne tik prieigą prie istorijos, bet ir jos „kūrimą“.
Šiuo projektu sprendžiami keli klausimai, kurie yra labai svarbūs Europos...
