Kai prabyla sienos!

Pradžios dalyje pasakojama apie plakatų vaidmenį Europos viešajame gyvenime. Lankytojai kviečiami pamąstyti apie įvairias žemyno sampratas: apie žemyną kaip geografinę erdvę ir kaip idėją.

Dalyje „Suirutė ir vienybė“ atskleidžiamas plakatų, kaip ideologinių sandūrų ir konfrontacijų, kurios formavo Europos istoriją nuo Pirmojo pasaulinio karo, veikėjų ir liudininkų, vaidmuo. Šios dalies pavadinimu perteikiamas visą XX a. amžių siautusių Europos ideologinių kovų ir ginkluotų konfliktų antagonizmas ir įtampos, o sykiu – kad ir kaip paradoksalu bebūtų – noras bendradarbiauti bei siekti pažangos taikiomis abipusėmis pastangomis.

Parodos dalyje „Kliūtys ir jungtys“ tyrinėjama dvejopa valstybių sienų samprata: tai, kad jos gali būti fizinės ir įsivaizduojamos, realios arba fiktyvios. Europa yra dabartinių diskusijų, per kurias vienoje svarstyklių pusėje atsiduria migracija ir žmogaus teisės, o kitoje – valstybės suverenitetas ir protekcionizmas, ašis. Ji vadinama ir žmogaus teisių užuovėja, ir negailestinga tvirtove. Per kultūros ir sporto renginius, festivalius ir muges siekiama vaizduoti idealią visuomenę, apibrėžiant socialinius, kultūrinius, ekonominius bei asmeninius buvimo europiečiu aspektus.

Dalyje „Aktyvizmas ir protestas“ dėmesys nukrypsta į pasipriešinimo plakatus – tobulą būdą politiniams reikalavimams reikšti ir vertingą kovos už žmogaus teises liudijimą. Sudėtinga vis skirtingesnių politinių reikalavimų, interesų konfliktų ir lygybės idėjų pokario Europoje priešprieša yra šiuolaikinių visuomenių pliuralizmo ir poliarizacijos rezultatas.

Paskutinėje parodos dalyje „Kas laukia po plakato?“ keliamas plakatų vaidmens dabar ir ateityje klausimas. Nepaisant XXI a. skaitmeninės pažangos, plakatai tebenaudojami siekiant daryti įtaką mūsų elgesiui ir pažiūroms. Šią dalį papildo meno kūriniai, nes būtent menas neretai paskatina susimąstyti apie mūsų egzistenciją ir aplinką.

Europa Regina

Johannes Putsch (1516–1542)

Tirolis, Šventoji Romos imperija, 1534

Museum Retz, Austrija

Europa!

Carmen Moreno (g. 1964)

Europos Parlamento rinkimų plakatas

Ispanija, Nyderlandai, 1999

Lik sveikas, Stambule!

Uwe Loesch (g. 1943)

Vokietija, 2006

Britai, [Lordui Kitcheneriui] jūsų reikia. Junkitės prie savo šalies kariuomenės!

Alfred Leete (1882–1933)

Jungtinė Karalystė, 1914

Replika

Imperial War Museum, Londonas, Jungtinė Karalystė

Jaunimo diena

Novi kolektivizem (NK)

Slovėnijos Socialistinė Respublika, Jugoslavija, 1987

Europos vienybė taip arba taip

Proeuropietiškas antikomunistinis plakatas

su parašo inicialais M ir G

Vakarų Vokietija, apie 1950

Europa: visas mūsų spalvas – ant stiebo!

Reyn Dirksen (1924–1999)

Konkurso nugalėtojas

Nyderlandai, 1950

Kurkime Europą kartu

Dizainas: „FreeForm“

40-osioms Romos sutarties metinėms skirtas plakatas

Belgija, 1997

Sienos = represijos

(Borders = Repression)

„Atelier populaire“

Paryžius, Prancūzija, 1968 m. gegužė

Transeuropinis ekspresas jungia 70 Europos miestų

(Trans Europ Express connects 70 cities in Europe)

Jan Rodrigo (1921–2013)

Nyderlandai, 1957

Būkite atidūs įlipdami ir išlipdami iš traukinio

(Be careful when getting on and off the train)

Vengrija, 1964

Europa. Skriskite su Airijos oro linijomis

Piet Sluis (1929–2008)

Airija, apie 1955

1936-ųjų Berlyno olimpinės žaidynės

Franz Theodor Würbel (1858–1943)

Vokietija, 1936

Dievo Motina ir Kristus su vaivorykštės aureolėmis

Elżbieta Podleśna (g. 1968)

Lenkija, 2019

Aš esu Charlie

(I am Charlie)

Joachim Roncin (g. 1976)

Prancūzija, 2015

Demokratijos balsas pavojuje!

Doğan Arslan

Turkija, Slovakija, 2018

Kardiograma [seismografas]

Czeslaw Bielecki (g. 1948)

Lenkija, 1980

Europejskie Centrum Solidarności, Gdanskas, Lenkija

Taika įmanoma!

(Peace is possible!)

Wolfgang Janisch

Rytų Vokietija, 1988

Stiftung Haus der Geschichte, Zeitgeschichtliches Forum Leipzig, Vokietija

Interviu su Rabu Harlingu apie fotografijų seriją „Pamiršk savo svajones“. Pokalbį Europos istorijos namų laikinajai parodai „Kai prabyla sienos. Plakatai: agitacija, propaganda ir protestas“ nufilmavo studija „Shosho“.

Komercinis kelias

(Commercial Road)

Rab Harling (g. 1972)

Didžioji Britanija, 2009–2010/2022

Pamiršk savo svajones.

Rab Harling (g. 1972)

Didžioji Britanija, 2009–2010/2022

Pamiršk savo svajones.

Rab Harling (g. 1972)

Didžioji Britanija, 2009–2010/2022

Rue du fort Bourbon, Liuksemburgas, 1998

(Fort Bourbon Street, Luxembourg, 1998)

Jacques Villeglé (g. 1926)

Musées de la Ville de Luxembourg

Plakatai naudojami ne tik siekiant informuoti, bet ir šviesti ar netgi manipuliuoti. Tai visuomenės kovų už idėjas, valdžią arba gerovę veidrodis ir veiksmingas būdas pastebimai atkreipti dėmesį į svarbius socialinius, kultūrinius ar politinius klausimus. Kitaip tariant, plakatai gali būti Europos istorijos ideologinių priešpriešų veikėjai ir liudininkai, atspindintys tam tikro meto aktualijas ir suteikiantys mums turiningos informacijos apie įvykius Europoje. Todėl ši tema yra puiki ir suaugusiųjų, ir jaunesnio amžiaus moksleivių švietimo priemonė, kuria naudojantis galima stiprinti naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis įgūdžius ir tyrinėti istorinę Europos viešosios erdvės raidą.

Parodos „Kai prabyla sienos“ šviečiamosios programos tikslas – paskatinti prasmingą auditorijos dalyvavimą ir pasiūlyti stiprius mokymosi komponentus, kad lankytojai suprastų šių plakatų kontekstą. Nuo plakato idėjos iki jo poveikio: kokiomis istorinėmis aplinkybėmis buvo naudojamas plakatas? Kas jį sukūrė? Kokiai auditorijai jis skirtas? Šviečiamajai programai skirta erdvė apims daugybę mokymosi metodų ir perspektyvų. Parodoje veiks įvairios interaktyvios erdvės.

Interaktyvi pramoga „Kurkime plakatą kartu!“ kviečia lankytojus sukurti savo plakatą naudojantis kai kurių parodos eksponatų vaizdo fragmentais ir, laikantis dizaino taisyklių, sugalvoti originalų šūkį. Tikslas – sukurti stiprų plakatą, kurį būtų galima eksponuoti ekrane.

Pramoga „Sujunk taškus!“ kviečia lankytojus atsekti parodoje apžiūrėtų plakatų kontekstą. Jie turės susieti plakatą ir teisingą kontekstą iliustruojantį vaizdą, kūrėją arba auditoriją, kuriai skirtas plakatas: tai žaidimas, kurio metu galima patirti, ką reiškia būti istoriku.

Per užsiėmimą „Sienos kalba... O ką galėtum papasakoti tu?“ pradinukai susipažins su svarbiausiais Europos istorijos momentais. Mėginsime atsakyti į klausimą, ar galima pasitikėti tuo, kas vaizduojama plakate: moksleiviams bus paaiškinta, į ką reikia atkreipti dėmesį analizuojant praeities vaizdus. Vidurinių mokyklų moksleiviai turės galimybę pastudijuoti Europos istoriją naudodamiesi plakatais, skirtais žmogaus teisėms, migracijai, Europos Parlamento rinkimams, konfliktams bei kultūros ir sporto renginiams.