XIX a. darbininkai dirbdavo už užmokestį neturėdami teisinės ar socialinės apsaugos. Neretai jiems tekdavo dirbti ir gyventi atgrasiomis sąlygomis. Jų padėtis ėmė taisytis tik amžiaus pabaigoje, jiems pamažu įgyjant teisę balsuoti.