Back to top

EUROPOS GALIA PASAULYJE

Raginimai užtikrinti demokratiją ir nacionalinį suverenitetą, industrializacijos ir imperializmo plėtra – visa tai radikaliai pakeitė Europos judėjimo kryptį. Europa pasiekia savo galios pasaulyje apogėjų. Pokyčiai XIX a. Europoje paskatina socialinę įtampą – jų poveikis nepaprastai aktualus dar ir šiandien.

Entrance to Europe a global power - third floor

POLITINIAI POKYČIAI

XIX amžius – revoliucijų amžius. Įkvėpti 1789-ųjų Prancūzijos revoliucijos, žmonės visoje Europoje metė iššūkį valdančiajai aristokratų klasei ir kovojo už tai, kad būtų vystomos pilietinės ir žmogaus teisės, demokratija ir nacionalinė nepriklausomybė.

Nacionalizmas formavosi kaip revoliucinis siekis, žadėjęs piliečiams aktyvesnį dalyvavimą demokratiniuose procesuose, bet buvo grindžiamas išskirtinumu įsivaizduojant, kad pasaulį sudaro nacionalinės teritorijos, gyvenamos etniniu požiūriu panašių žmonių. Visgi kai kurie Europos šviesuoliai tikėjosi žemyno vienybės, kuri apimtų daugiau nei atsidavimą savo tautai.

RINKOS IR ŽMONĖS

Garas, suodžiai, gamyklos, triukšmas – visa tai bylojo apie pramonės perversmo pradžią Didžiojoje Britanijoje. Tuomet pramoninė gamyba išplito visoje Europoje, nors ir skirtingu mastu: žemynas virto pasauliniu industrializacijos, finansų ir prekybos centru.

Naujos technologinės inovacijos davė pradžią pramonės pažangai; garo energija buvo sunkiosios pramonės vystymosi variklis. Visiškai pakito gamybos metodai. Stambios gamyklos, kuriose dirbo tūkstančiai darbininkų, masiškai gamino pramonines ir vartojimo prekes.

MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS

Greitis, dinamizmas ir tikėjimas pažanga – XIX a. pabaigos Europos bruožai. Geležinkeliai, elektra, kinas, fotografija, naujos mokslo ir medicinos teorijos – visa tai neabejotinai rodė, kad technologijų plėtros srityje Europa pirmauja. Laukė optimizmo kupinas laikotarpis.

Išaušusi geležinkelių era pademonstravo Europos – savimi pasitikinčios technologijų pasaulio lyderės – pažangą. Plečiantis industrializacijai, tolimos kelionės tapo prieinamos visų socialinių klasių atstovams.

IMPERIALIZMAS

XIX a. Europa dominavo pasaulyje. Imperijos plėtėsi ir kolonijų skaičius augo aktyviai skatinant pramonės perversmui. Kolonijos ne tik tiekė žaliavas ir prabangos prekes, kad būtų patenkinti didėjantys vartotojų poreikiai, bet ir užtikrino didžiules rinkas Europos produktams. Prievarta ir nelygybė buvo pateisinamos kaip būtinos priemonės „laukinėms tautoms civilizuoti“. Pamažu išnykusią vergovę pakeitė naujos netolerancijos ir rasizmo formos.

Iki 1914-ųjų Europos valstybės valdė maždaug 30 proc. pasaulio gyventojų. Europos šalys daugelį amžių tyrinėjo užjūrio teritorijas ir prekiavo su jomis, tačiau pramonės perversmo atnešta nauda leido Europai tvirtai savo rankose laikyti kitus žemynus.