PRANEŠIMAI SPAUDAI

Parodoje gilinamasi į viską, kas apibūdina jaunimą – pradedant mokslu, darbu ir tapatybės formavimusi, baigiant politine veikla ir meile. Tam pasirinktos keturios jaunimo kartos, subrendusios svarbiausiais Europos istorijos momentais: XX a. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje, 7-ajame dešimtmetyje, 9-ajame dešimtmetyje ir XXI a. 1-ajame dešimtmetyje.

Panašiai kaip ir vaikystės istorija po XX a. 7-ojo dešimtmečio, jaunimo istorija domimasi vis labiau, ji yra tapusi mokslinių tyrimų objektu. Šiandien jaunimas yra tapęs svarbia visuomenės grupe, juolab kad pastarojo meto įvykiai, įskaitant 50-ąsias 1968 m. neramumų metines, įrodo, kad jaunystė ir protestas neatskiriami.

Šioje interaktyvioje parodoje lankytojai įsitikins, kad, skaičiuojant nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio pabaigos, Europos jaunimo istorija – tai tarptautinių santykių, agitavimo už pokyčius visuomenėje ir didesnę individo laisvę, taip pat kovos už geresnes materialines sąlygas ir atvirą kultūrinę raišką istorija.

Tos pačios jėgos formavo Europos projektą, todėl jaunimo, kaip grupės, būklė tapo padėties žemyne rodikliu. Nedarbo ir emigracijos poveikis jaunimui po ekonominės krizės tapo padėties rimtumo simboliu. Per viešas diskusijas prabilta net ir apie prarastą jaunųjų europiečių kartą.

Paroda „Nenustygstanti jaunystė“ – tai žvilgsnis iš tarptautinės perspektyvos, kaip per pastaruosius 70 metų jaunimas – istorijos stebėtojai – tapo istorijos kūrėjais.

Europos istorijos namai, veikiantys Leopoldo parke – pačioje Europos kvartalo širdyje – duris visuomenei atvėrė 2017 m. gegužę. Muziejus unikalus tuo, kad čia žemyno istorija analizuojama vadovaujantis tarptautiniu, europiniu požiūriu. Supažindindamas su daugybe praeities perspektyvų ir interpretacijų, jis siekia skatinti idėjų mainus, kvestionuoti išankstines nuostatas ir taip padėti geriau suprasti Europos istoriją. Muziejus veikia kasdien, apsilankymas jame nemokamas, o jo nuolatinę parodą galima apžiūrėti 24-iomis ES kalbomis.